SKAITMENINIŲ TECHNOLOGIJŲ PRIVALUMAI KLAUSOS APARATUOSE

Visas pasaulis kalba apie skaitmenines technologijas, o pastarosios vis labiau pradeda dominuoti ir klausos aparatuose. Tai kokius gi privalumus šios technologijos siūlo neprigirdintiesiems?

Šiame straipsnyje bus apžvelgiami sekantys klausymai:

- Analoginis veikimo principas

- Skaitmeninis veikimo principas

- Miniatiūrizacija

- Adaptyvus pritaikymas

- Triukšmo slopinimas

- Dviejų mikrofonų technologija

- Švilpimo slopinimas

- Kiti privalumai

Analoginis veikimo principas

Garsas yra ne kas kita kaip tik greiti oro slėgio pokyčiai. Kiekvienas kas yra matęs ir klausęs senovinio cilindrinio gramofono yra matęs vingius jų vamzdeliuose, kurie yra ne kas kita kaip sumažintas oro slėgio pokyčių atspindys jų paviršiuje. Šie cilindrai buvo įrašomi membranos ir specialios adatos pagalba perkeliant garso bangas ant vaškinio cilindro.

Netgi tada, kai mechaninį garso įrašymą pakeitė elektromechaniniai (plokštelės) ir elektromagnetiniai (kasetės) metodai, analoginis technologijos principas išliko: elektrinis signalas vis dar tiksliai atkartojo, atspindėjo garsinio slėgio bangas. Taigi nors šiuo atveju bangų struktūra jau nebuvo matoma plika akimi plokštelės ar magnetinės juostelės paviršiuje, ji vis dar galėjo būti tiesiogiai atvaizduojama elektrinio signalo pavidalu monitoriuje ar oscilografe. Kartą išsaugojus garsą, pavyzdžiui magnetinėje juostelėje, jis  galėjo būti bet kada atkurtas į analoginius mechaninius virpesius ir padarytas girdimu, naudojant garso stiprintuvą ir garsiakalbius, paverčiančius mechaninius virpesius į girdimas garso bangas.

Skaitmeninis veikimo principas

Skaitmeninės technologijos fundamentaliai skiriasi. Šiuo principu garsas yra paverčiamas į elektrinį signalą, kuris savo ruožtu yra nuskenuojamas, išmatuojamas, suskaldomas į diskretiškas reikšmes („bitus“), išverčiamas į duomenų sekas („diskretizuojamas“) ir išsaugomas kaip elektrinis krūvis mikroschemoje, persiunčiamas kaip skaitmeninis radijo signalas (pavyzdžiui į mobilų telefoną) ar „užrašomas“ į kompaktinį diską miniatiūrinių duobučių pavidalu. Kaip ir kompiuteriuose, duomenų sekos čia yra užrašomos naudojant tiktai du skaičius: 0 ir 1 („dvejetainis kodas“). Jungiant šiuos du skaičius į įvairias kombinacijas, galima sukurti daugelį tūkstančių skaičių verčių, atitinkančių tam tikrą informacijos turinį. Tačiau tokiu būdu užrašytą garsą jau nebeįmanoma tiesiogiai atkurti analoginiu principu, kaip pavyzdžiui naudojant magnetofono kasetę. Tam reikia specialios techninės įrangos. Taigi jei mes norime paversti skaitmeninius garso signalus analoginiais tam, kad juos išgirstume, yra reikalinga skaitmeninio stiprinimo technologija, vadinamasis „skaitmeninis/analoginis“ keitiklis, bei tradicinis garsintuvas. Savaime aišku, kad kuo didesnis elektrinio signalo skenavimo dažnis („diskretizavimo dažnis“) ir tikslumas kiekvienu nuskenuotu laiko momentu („kvantavimas“), tuo yra geresnė įrašyto signalo kokybė. Tačiau kuo geresnė skaitmenizuoto signalo kokybė, tuo jo apdorojimas tampa sudėtingesnis, tuo sudėtingesnė ir greitaveikiškesnė aparatūra yra naudojama garsui atkurti. Palyginimui: paprastame kompaktiniame diske signalas yra skenuojamas 44100 kartų per sekundę, kiekvieną kartą skaitmenizuojant jį 16 bitų tikslumu (65536 garso lygio padalos); DVD grotuvuose jau naudojamas 96000 kartų per sekundę skenavimas su 24 bitų tikslumu (16777216 padalos). Skaitmeniniai klausos aparatai neatsilieka nuo šių technologijų. Aukštos kokybės klausos aparatai skenuoja garsą 32000 kartų per sekundę su 20 bitų tikslumu (1048576 galimų garsumo lygio padalų). Šiuo atveju skirtumas tarp tyliausio ir garsiausio atkuriamo garso siekia net iki 120 decibelų, kas lenkia netgi kompaktinio disko kokybę (96 decibelai).

- Toliau »